skolinti

skolinti
skõlinti (-yti), -ina, -ino tr. 1. DŽ duoti kam į skolą: Neskõlink jam pinigų – neatiduos Rm. Aš neskõlinčio, jei ans nežino ką darąs su piningais Kl. Skõlinamasis raštas NdŽ. Skõlinamoji kasa NdŽ. Pirmąją sėjos dieną valstiečiai vengdavo vieni kitiems ką nors skolinti, kad skolintojas neišsineštų jų laimės rš. ^ Geriau skolinti negu skolintis PPr111. Skolindamas – draugas, atiduodamas – priešas TŽIII375. Ašaroja, ir kas skolina, ir kas skolinasi A.Gric. Bobos ir šautuvo niekam neskolyk LTR(Grk). Skustuvo, dviračio ir žmonos niekam neskõlyk! Alv. Bjaurias akis velnias skolina KrvP(Drs). ║ daryti skolingą: Aš jį skolinu, t. y. duodu, žyčioju jam jeib ką J. 2. I, N, [K] imti į skolą: Ataduok du rubliu, kur skõlinai KlbIX51(Skp). Skõlins tėvas motina, o duos vaikuo Vdk. Tas žmogus buvo labai biednas ir vis skõlino po žmones pinigus Eiš. Skõlytą karvę turėjo, i ta pati bergždžia Šmk. | prk.: Mėnulis skolyta šviesa šviečia Vlk. ^ Skolintas pinigas už ledą slidesnis Vlkj. Skolintas arklys ant lygaus kelio klumpa TŽIII382. Skolintais kailiniais greičiau sušalsi LTR(Vdk). Ir eis dabar kaip skolintom kojom KrvP(Jz). | refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ: Pritrūkę eina skõlintis duonos DŽ1. Kas moka skolintis, tai ir atiduoti turi mokėti, kai reikia J.Paukš. Pasiskolinti juokas, bet skõlindamasis pagalvok, kaip atiduoti Jnš. ^ Geriausia skolintis iš savo kišeniaus KrvP(Mrk, Vl). Geriau daugiau skolinti, mažiau skolintis KrvP(Krsn). Skolinas su juokais, ataduoda su keiksmais LTR(Km, Dkk).
skõlintinai adv. NdŽ; Rtr: Neduoda bet kam pinigų skolintinai iš banko J.Jabl. Duoti skõlintinai (grąžintinai) BŽ151.
3. perimti, iš kitų savintis: Gali būti skolinama ir perkeltinė reikšmė KlbVI106. | refl. tr.: [S. Daukantas] nesitenkino gyvąja liaudies kalba, bet taip pat ieškojo žodžių senuosiuose raštuose ir net skolinosi iš latvių kalbos rš.
◊ dantų̃ neskõlinti įkąsti: Šuva, bro, dantų̃ neskõlina Ktk.
nereĩkia žõdžio skõlintis (kam) apie iškalbingą žmogų: Kalboj jo nepaimsi, jam nereĩkia skõlintis žõdžio Jnš. žõdžio neskõlinti būti iškalbingam: Pagramantiškiai žodžio neskolina P.Cvir.
\ skolinti; apskolinti; atskolinti; įskolinti; išskolinti; nusiskolinti; paskolinti; praskolinti; priskolinti; suskolinti; užskolinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • skolinti — skõlinti vksm. Neskõlink tám sùkčiui pinigų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • angščioti — angščioti, ioja, iojo tr. psn. skolinti: Duodinėkim, angščiokim, gerai darykime tiemus, kurie mumus piktai daro DP287 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskolinti — apskõlinti tr. skolomis apkrauti, praskolinti: Abudu pliku, gyvenimas apskolintas LzP. | refl. SD40, SE231, N, NdŽ: Esam apsiskõlinę, reik atiduoti Šts. Kiek aš apsiskõlinau jau miltų KlvrŽ. Jau apsiskolinom, matušėle, nuo Onelės ir nuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsakus — atsakùs, ì adj. (4) 1. BŽ330 žr. atsakingas 1: Tu būsi atsakùs už visas skriaudas, padarytas žmonėm Šn. 2. kuris atsisako, nesutinka: Neik pas jį nieko skolinti – jis atsakùs Lbv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskolinti — atskõlinti tr. atiduoti skolą: Jis norėjo savo sūnų į miestą nusiųsti, jeib dešimt svarų sidabro atskolytų, kurius sens Tobijošius buvo pažyčijęs prš. skolinti; apskolinti; atskolinti; įskolinti; išskolinti; nusiskolinti; paskolinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bargauti — ×bargauti, auja, ãvo intr. skolinti, imti prekes į skolą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brangmetis — sm. (1) Ar žr. brangymetis: Pats brangmetis javų dabar J. Atėjo brangmetis, visi ėjo skolintį pas jį duonos Tat. Kada buvo brangmečiai, o jam bėdos nebuvo Gs. Brangmečiam užėjus, su skatiku ne ką tegausi Jnš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gadyti — 2 ×gãdyti, ija ( yja), ijo ( yjo) (brus. гaдзiць) 1. tr. taikyti: Sukìršusius, barančius gãdyk J. Buvau pradėjęs gãdyti, bet niekas neišė̃[jo] Gs. | refl.: Gãdykis, nepyk teip ilgai su gimine Ėr. Gãdykis su juomi, nesibark J. 2. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išskolinti — išskõlinti tr. Varn, Snt; LL167,213,293 skolinant išdalyti, išdavinėti: Išskõlino visus pinigus, dabar pats nebeturia Sb. Daug gerų knygų išskõlinta DŽ1. | refl.: Rodos, tiek rėčkų turėjom, ir didesnių, ir mažesnių – išsimėtė, išsiskõlino Srv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaulyti — 1 kaũlyti, ija ( yja K, APhXXXIX284), ijo ( yjo K) 1. tr., intr. Vkš prisispyrus, nuolat ko prašyti: Žentas kaũlijo pinigų, t. y. prašė J. Jis prispirtai, pristojęs kaũlijo, ir turėjau duoti grūdų sėklai J. Jis vėl pagavo kaũlyt, kad tik nors …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”